- prariaugėti
- prariáugėti žr. praraugėti: Prariáugėjau, ir geriau Dkš. \ riaugėti; atsiriaugėti; išriaugėti; nusiriaugėti; prariaugėti; užsiriaugėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atsiriaugėti — žr. atsiraugėti: Jei atsiriaugsti tuo valgiu, kurį valgei, tai yra sveika LTR(Rs). Atsiriaugėjau, tai kitą metą šiuo laiku dar valgysiu (priet.) Slv. riaugėti; atsiriaugėti; išriaugėti; nusiriaugėti; prariaugėti; užsiriaugėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išriaugėti — žr. išraugėti 1: Aš kriomuoju ir išriaugiu kai kada Prn. | prk.: Ir ažu žuvis išriaugėjo upė daugybę varlių BaIšm19,10. | refl.: Kai išsiriaugsčiu, būna geriau Dkš. riaugėti; atsiriaugėti; išriaugėti; nusiriaugėti; prariaugėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nusiriaugėti — atsirūgti, atsiraugėti: Jei žmogus valgydamas nusiriaugia, tai ženklas, kad jau gana valgyti LTR(Šil). riaugėti; atsiriaugėti; išriaugėti; nusiriaugėti; prariaugėti; užsiriaugėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užsiriaugėti — smarkiai atsirūgti: Pabundu, girdžiu, kad užsiriaugėjo kas gale lovos KzR. riaugėti; atsiriaugėti; išriaugėti; nusiriaugėti; prariaugėti; užsiriaugėti … Dictionary of the Lithuanian Language